Dekoratyvinės ir kolekcinės lėkštės

Garsiosios Mason‘s manufaktūros Kalėdinės kolekcijos dekoratyvinė lėkštė,
Dekoruota karališkaisiais rūmais (trumpas istorinis aprašymas atspaustas kitoje lėkštės pusėje). Puiki dovana rojalistams arba tais metais gimusiems.
 

Garsiosios Mason‘s manufaktūros Kalėdinės kolekcijos dekoratyvinė lėkštė,
Dekoruota karališkaisiais rūmais (trumpas istorinis aprašymas atspaustas kitoje lėkštės pusėje). Puiki dovana rojalistams arba tais metais gimusiems.
 

Senovinė, skrendančiu paukšteliu, nutapytu rankomis dekoruota lėkštė – vienetinis ir jaukus namų akcentas.

Juodai lakuota, aukso paukščiais puošta rytietiška lėkštė – stilingas interjero akcentas.

Élisabeth Vigée Le Brun puiki tapytoja, Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narė, kurios sėkmės istorija prasidėjo 1778 m., kai Elizabeth buvo pakviesta nutapyti karalienės Marijos Antuanetės portretą. Simpatija buvo abipusė ir tapytoja su karaliene tapo draugėmis. Elizabeth Vižė nutapė daugiau nei 20 Marijos Antuanetės portretų. Prasidėjus revoliucijai ji pasitraukė iš Prancūzijos ir keliavo po Europos tapydama karališkų ir turtingų asmenybių portretus. Napoleonui įkūrus imperiją, Elizabeth grįžo į mylimą Paryžių, kur tesė darbus, parašė trijų tomų atsiminimų knyga; „Souvenirs de ma vie“. Nugyveno išties puikų, įstabų, grožio kupiną ilgą gyvenimą.
Madame Le Brun paveikslų motyvais dekoruota lėkštė Mamos meilė – retas 1930-ųjų perliukas.

Romantiko Fragonard paveikslų motyvais dekoruota lėkštė su laikikliu – romantikos aukso spindesys.

Istorija mums kužda, kad galingi vyrai mėgo rinkti gražių moterų kolekcijas ir anksčiau, vienas jų Bavarijos karalius Liudvikas I.
Garsiam XIX amžiaus portretistui ir mėgstamiausiam savo tapytojui
Joseph‘ui Karl‘ui Stieler‘iui (1781–1858) karalius pavedė nutapyti gražiausių karalystės moterų portretus savo paveikslų galerijai „Schonheitsgalerie“ (Gražuolių galerija) Niurnbergo rūmuose, Miunchene, Vokietijoje. Karalius asmeniškai atrinko modelius, o kaip atlygį už pozavimą visos gražuolės gavo sukneles, kuriomis buvo pasipuošusios. Stieleris 1827-1842 metais nutapė 36 karalystės gražuoles. Jų portretai iki šiol eksponuojami nuostabioje Schloss Nymphenburg .
Žinoma, neapsieita be skandalų, nes tarp princesių, kunigaikštienių ir baronesių įsipainiojo ir viena kita gražuolė aktorė ir net batsiuvio dukra.
Šie portretai mielai atkuriami Karališkosiose Vienos porcelianinėse lėkštėse, bei kitų garsių porceliano manufaktūrų.

Baroness Friederike Viktoria Mariana Ottilie von Gumppenberg penkiolika metų buvo Prūsijos princesės Marijos freilina. Dvare ji ir sutiko karalių Liudviką I, kuris tais pačiais metais užsakė nutapyti ir freilinos, ir jos ponios portretus. Stieler‘is pavaizdavo ją vilnijančiomis tamsiomis garbanomis, vilkinčią raudono aksomo rūbą, išryškino gražias akis ir aiškų žvilgsnį.
 

Gouda (Gáuda), miestas Nyderlandų vakaruose, įsikūręs į šiaurės rytus nuo Rotterdamo. Mums tikriausiai labiausiai pažįstamas iš sūrio, tapusiu bendriniu, pavadinimo (mano šeima taip pat nepaprastai mėgsta šios rūšies sūrį). Ir nenuostabu, nes šiuo sūriu Gouda garsėja jau nuo VI am. O nuo XIII am. garsėja savo dailiosios keramikos dirbiniais. Natūralu, kad Gouda tapo keramikos centru dėl netoliese esančių molio telkinių (vėliau molis net buvo importuojamas iš JK). Tai gi, Gouda yra bendrinis terminas, apibūdinantis ne tik sūrį, bet ir keramiką, pagamintą Gouda mieste bei visuose Nyderlanduose, kopijuojant šį žymų stilių.

Garsiosios Gouda manufaktūros puiki, didžiulė kreminė lėkštė, dekoruota gėlių puokštėmis. Gražuolė namų puošmena – gali būti kabinama.
 

Žirgai daugelį tūkstantmečių buvo artimi ir naudingi žmonių draugai, per tą laiką jiems priskirta daugybė simbolinių savybių. Puiki lėkštutė, dekoruota rankomis.

Baltai mėlynai išpiešta marokietiška lėkštė – spalvingam gyvenimui.