Židinio vazelė medžio skaloms „Elnias ir skalikas“

Vazelė medžio skaloms, arba židinio vazelė (spill vase), yra nedidelė cilindro formos pastatoma, ar ant sienos kabinama vaza, skirta laikyti plonus medžio pagaliukus – skalas, kuriais lengva uždegti žvakę, lempą, cigarą ar pypkę nuo židinyje degančios ugnies. Remiantis įvairiais įrašais, jos jau buvo naudojamos XV a. Šios specialiai pagamintos vazos savo klestėjimo apogėjų pasiekė būtent XIX am., nes 1820 m. pasirodę pirmieji degtukai buvo gan brangūs, todėl skalos iki pat XIX am. pabaigos buvo daug pigesnė alternatyva. Šios vazos dažniausiai buvo gaminamos iš keramikos, porceliano, tačiau buvo naudojamos įvairios kitos medžiagos, pavyzdžiui, mediena, geležis, žalvaris.
Kadangi vazelė buvo laikoma ant židinio atbrailos, natūralu, kad ji turėjo būti ne tik patogi, bet ir puošni. Židinio atbraila siaura – todėl vazelės plokščios, kita pusė paprastai visai nedekoratyvi, nes nuolat būdavo atsukta į kaminą.
Ypač grožiu išsiskyrė Strafordšyre gamintos porcelianinės vazelės, vaizduojančios žmones, gyvūnus, biblijines ir mitines scenas, medžioklę.
Namuose atsiradus elektrai vazelių poreikis natūraliai sumažėjo ir jos liko tik antikvarinė, graži, kolekcionuojama namų puošmena.

Ikoninė židinio vazelė medžio skaloms „Elnias ir skalikas“ – puikus Strafordšyro porceliano meistrų darbas. Šuoliuojantį gražuolį eiklų elnią vejasi smarkus skalikas. Virš elnio iškilęs medžio kamienas, kuris ir tarnauja kaip įmantri vaza.